Vyrų ir moterų lygybės klausimas yra tokia svarbi tema šiais laikais, kad ją ignoruoti būtų kvaila. Dar daugiau, atsakymai į šį klausimą formuoja mūsų vaikų pasaulėžiūrą ir lemia jų elgseną ateityje, jų santykių kokybę. Akivaizdžią šiuolaikinių lygybės ir kitų popsinių teorijų nesėkmę liudija skyrybų, nedarnių šeimų, antidepresantų, priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo statistika.

Lygybės jausmas, į kurį apeliuoja visos populistinės idėjos, kiekvienam žmogui yra labai svarbus ir todėl jos tokios paveikios. Žmonės net nesigilindami pritaria visoms lygybės idėjoms, nes poreikį lygybei itin stipriai jaučia. Paauglystės ir studentiško amžiaus laikotarpyje lygybės poreikis gali būti labai kategoriškas. Taip, tai tiesa. Mes visi lygūs, nes dvasinėje realybėje visos sielos yra tos pačios kokybės ir vertės. Tas jausmas yra ir jis gyvas. Jis yra pas kiekvieną, tik ne kiekvienas pakankamai gerai ar vienodai tą suvokia.

Ar lygios sielos vyrų ir moterų kūnuose? Čia ne pirmos ir ne antros serijos klausimas. Pirmoje serijoje mums reikia suprasti, kad mes esame sielos ir jos lygios tiek vyrų, tiek moterų kūnuose, vienodai vertingos potencialiai.

Pavyzdžiui, siela dramblio ir katės kūne yra tokios pačios vertės, bet dramblį ir katę dresiruosime skirtingai. Mes dramblį sunkiems darbams treniruosime kitaip nei katę, kuriai tereikia išmokti nedergti kambaryje. Jei mūsų kūnai skiriasi, ugdymo priemonės yra kitokios. Moterys gali gimdyti vaikus, vyrai negali. Todėl ugdymo programos turi skirtis. Ne todėl, kad vertė skirtinga, bet todėl, kad instrumentai skirtingi. Skirtingais muzikos instumentais groti mokoma taip pat skirtingai. Ne todėl, kad fortepijonas geresnis už smuiką, bet tiesiog todėl, kad instrumentai skirtingi.

Paprastas argumentas sudėlioja viską į savo vietas

Visuomenės ląstelė yra ne žmogus. Šitą paprasčiausią faktą yra labai svarbu suprasti. Atrodo smulkmena, tačiau esminė!

Mūsų kūno ląstelės yra tam tikri vienetai. Kepenų, smegenų, raumenų ir kt. ląstelės yra individai, atliekantys tam tikrą funkciją pagal savo prigimtį. Jos negali viena kitos pakeisti pagal savo funkcijas. Lygiai taip, kaip inksto persodinti į smegenų ar širdies vietą negalima. Prigimtys skiriasi. Negali įdėti inksto vietoj širdies ir manyt, kad viskas veiks, ląstelių paskirtys skiriasi ir organų paskirtys skiriasi. Vieno organo ląstelių nepakeisi kito organo ląstelėmis, kepenų ląstelių nepriauginsi prie raumenų ląstelių. Šitą ir vaikai turi suprasti. Svarbu pamatyti, suprasti savo paties poreikius, savo prigimtį ir elgtis pagal ją. Pvz., berniukui nekils poreikis gimdyti, nes jis neturi tam skirtų organų. Mergaitei nekils poreikis eiti į frontą ar būti gaisrininke. Būna išimčių, bet jos labai retos.

Ląstelės paskirtis – atlikti savo prigimtinę funkciją ir užauginti sau pamainą pasidauginti. Bet pasidauginti ne bet kaip, o pasidauginti taip, kad naujoji ląstelė atliktų senosios funkciją. Jei mes nesuprantam šito, mes manysime, kad bet koks dauginimasis yra gerai. Vėžio auglys irgi yra ląstelių dauginimasis. Tačiau toks dauginimasis yra labai pavojingas.

Jei norime suprasti kaip funkcionuoja visuomenė – socialinis žmonijos kūnas, mums tereikia pažiūrėti į savo kūną. Suprasime, kad visuomenės ląstelė yra šeima, pora ir niekas kitas. Daugintis gali tik pora. Ir jei žmogus nesupranta šito, nėra labai apie ką šnekėti.

Berniukų ir mergaičių auklėjimo idėjos

“Ugdydami savo vaikus, privalome atsižvelgti į jų prigimtį, jų paskirtį, kad vėliau mūsų vaikai surastų savo vietą pasaulyje ir tinkamai galėtų save realizuoti. Mergaičių ir berniukų ugdymas skiriasi. Tėtis ir mama turi skirtingas užduotis bendraujant su sūnumis ir dukromis. Ir teisingas jų išpildymas formuoja asmenybę. Tarkime, tėtis negali bausti dukros, priekaištauti jai. Palankiau priimti ją su visomis jos emocijomis, sukurti saugumo jausmą. Jeigu tėvas geba priimti dukrą tokią, kokia ji yra su jos ašaromis, nuotaikomis, tuomet formuojasi jos supratimas į ateities Vyrą, už kokio ji norėtų ištekėti. Mama dukrai galėtų būti griežtesnė nei tėtis. Mama ugdo savo pavyzdžiu, ir dar svarbiau, kad jos reikalavimai skambėtų meilės, o ne pretenzijų kalba. Nes auklėjant mergaites ypatingai svarbu ne tai, ką mes kalbame, o kaip mes kalbame“, – sako vaikų ir paauglių stovyklų „Laisvės kodas“ organizatorė Eglė Kislovski.

www.sankirtana.lt