Knygos

Vedos – seniausi pasaulyje sakraliniai tekstai. Žodis “veda” reiškia žinojimas, kuris įgyjamas per apreiškimą ar klausymąsi iš jau patyrusio šį žinojimą. Tūkstančius metų vedinės žinios buvo perduodamos žodine perdava, iš mokytojo mokiniui. Jų užrašymas tekstinėje formoje – labai vėlyvas reiškinys (apie I-as tūkstantmetis prieš mūsų erą). Tokia žodinė tradicija atspindėjo svarbų pažinimo principą – dvasinis žinojimas turi nužengti, nes transcendentinės žinios yra už mūsų patyrimo ribų. Todėl Vedos dar įvardijamos kaip “šruti” – tai, kas turi būti išgirsta.

Vedinių tekstų kalba – sanskritas. XVIII a. anglų filologas ir mokslinės indologijos pradininkas Viljamas Džonsas savo žymiojoje kalboje apie Europos ir Indijos kalbų genetines sąsajas yra pasakęs, jog “sanskrito kalba, kad ir kokio senumo ji būtų, turi nuostabią struktūrą; ji tobulesnė nei graikų ir išraiškingesnė nei lotynų…”. 

Žymūs vedinės tradicijos mokytojai prie vedinių tekstų priskiria ir itihāsas (Mahabharata, Ramajana) su purāṇomis, nes jos padeda suprasti išlikusius Vedų himnus ir Upanišadų išmintį. Visų vedinių žinių tikslas – suvokti save ir pažinti Absoliučią Tiesą. Kas esu aš, koks gyvenimo tikslas, kokie yra savęs, aplinkos ir anapusybės pažinimo metodai?  “Ką pažinus, viskas tampa pažinta?” (Mundaka Upanišada 1.1.3). Šis pažinimo procesas veda į išsivadavimą ir galiausiai į Absoliučią Tiesą.  

Sale
Greita peržiūra
Sale
Greita peržiūra
Sale
Greita peržiūra

PRABHUPADA

18,00 15,00 Į krepšelį
Sale
Greita peržiūra
Sale
Greita peržiūra