Žodžiai „askezė“ ar „asketizmas“ modernioje civilizacijoje dažniausiai siejama su sunkiu darbu, savęs kankinimu, apribojimu atsisakant malonumų. Sutikite, tai skamba labai nepatraukliai: atsisakyti malonumų. Ir taip gyvenimas sunkus, kur čia dar save ribosi. Kai kas iš nežinojimo galvoja, kad gyvena tik vieną kartą, todėl viską siekia išbandyti, išragauti, patirti. Iš tiesų, askezė turi savo unikalią paskirtį. Tai nuostabus įrankis, leidžiantis išsipildyti norams, svajonėms, pasiekti užsibrėžtus tikslus ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Askezė turi skonį
Vakarietis askezę supranta kaip vargą, neduodantį jokio pasitenkinimo. Lyg Sizifas su savo prakeiktu akmeniu, ridenantis jį į kalną visą gyvenimą nuo ryto iki vakaro. Ir kiekvieną kartą tas akmuo nurieda atgal.
Bet jei pažiūrėtumėm atidžiau į savo kasdienybę, galime pamatyti įdomių dalykų. Mes pamatysime tą patį Sizifo triūsą. Kiekviena mama, žmona, kiekvieną dieną gamina pusryčius, pietus, vakarienę, namų šeimininkės nuo ryto iki vakaro triūsia namie, t.y. visą dieną ridena akmenį į kalną. Nei pusryčiai, nei vakarienė neišlieka ilgai. Kasdieną turi gaminti iš naujo. Vaikus turi prižiūrėti kiekvieną dieną, bet žmonės nesako, kad šios askezės nieko vertos. Žmonių beprasmybės jausmas dėl to nekankina. Nes yra adresatas, kam skirtos šios askezės. Tai adresatas, su kuriuo vyksta meilės mainai. Tokia askezė įgyja malonų skonį. Vyrai taip pat kas dieną išeina į darbą, parneša pinigų, kurie mėnesio gale pasibaigia ir vėl reikia ridenti akmenį į kalną. Bet ir jie nesikamuoja, nes yra adresatas, kam tai skirta, tai – meilės mainai.
Todėl askezės skonis gali labai pasikeisti priklausomai nuo to, kas yra askezių adresatas ir dėl ko mes tai darome.
Askezės visada duoda rezultatus
Pasaulietinei civilizacijai trūksta supratimo, kas yra visų mūsų veiksmų ir minčių adresatas. Nes kas gi gali būti tas, kuriam skirti visi malonumai? Taigi AŠ. Na, gerai, dar mano šeima: vyras/žmona, vaikai, tėvai. O kas daugiau? Dėl ko daugiau dar šiame gyvenime reikia stengtis?
Kai „AŠ“ ir „MANO“ tampa visų mūsų pastangų adresatu, anksčiau ar vėliau tai taps visų mūsų kančių priežastimi. Ir mes tą galime stebėti aplink: visi be išimties įvairiais būdais siekia tapti laimingais, bet galutinis rezultatas nedžiugina. Dar daugiau, yra kone priešingas tam, ko siekta. Tarkime, stengeisi dėl vaikų, o jie senatvei atėjus tave pamiršo ir susikivirčijo dar dėl tavo turtų. Arba atidavei savo gyvenimą vyrui/žmonai, o jis/ji kažkuriuo momentu nustojo tai vertinti ir išėjo pas kitą. Arba dirbai visą gyvenimą dėl šeimos, kad visi sotūs, aprengti būtų, o santykių gražių taip ir nespėjai sukurti, sėdi prie lango dabar vienas. Daug visokių panašių istorijų galime pamatyti aplink.
Norint gauti palankius askezių rezultatus, jas reiktų paskirti visų askezių adresatui – Dievui su tikslu jį džiuginti, kaip dėkingumo ir meilės išraišką Jam. Askezė ar bet koks atliekamaas darbas niekada neatrodys beprasmis, jei jis bus atliekamas su tikslu patenkinti Dievą. Beprasmybė dings iš žmogaus gyvenimo kartu su depresija, kurią ji ir sukėlė.
Vakarų civilizacija neįvertina trečiojo Niutono dėsnio, vadinamo „Veiksmo ir atoveikio dėsniu”. Jis teigia, kad jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga. Tai dar vadinama karmos dėsniu, kurį Rytuose žino net mažamečiai vaikai. Pagal karmos dėsnį visi įvykiai pasaulyje, tarp to, ką mes gauname ir ką atiduodame, yra subalansuoti labai paprastai. Todėl jei mes dedame pastangas, rezultatus mes gausime savaime. Net jei dabar mes to negalime suprasti, apčiuopti. Galima nesukti galvos dėl rezultato, nes jis vis tiek bus. Sizifas savaime taps olimpiniu akmens stūmimo į kalną čempionu, jam nereikės dėl to ypatingai stengtis ir kada nors jis savaime taps stipriausiu žmogumi pasaulyje.
Kokios būna askezės?
Askezes galima išskirti į 3 tipus: kūno, kalbos ir proto.
Kūno askezės:
- nesmurtinė mityba (būkite gailestingi mažesnės sąmonės gyvoms būtybėms, nevalgykite jų),
- priklausomybes sukeliančių medžiagų atsisakymas (alkoholis, tabakas, narkotikai, kava),
- piligrimystė (šventų vietų lankymas),
- pasninkavimas ar badavimas,
- kūno ir drabužių švara,
- paprastumas,
- fizinis krūvis/sportas,
- susilaikymas nuo nesantuokinių lytinių santykių,
- susilaikymas nuo azartinių žaidimų.
Atliekant kūno askezes svarbu suprasti, kad tikslas nėra kankinti kūną ar kitaip nukentėti, o išmokti kontroliuoti savo norus ir jausmus.
Kalbos askezės:
-
-
- sakyti tiesą,
- nesmerkti ir nežeminti kitų,
- vengti išankstinio nusistatymo,
- nepiktžodžiauti (nesikeikti),
- nekalbėti apie žmogų negerų dalykų, jam negirdint,
- nepertraukinėti,
- nerėkti,
- vengti ginčų,
- neįtikinėti kitų dėl nieko ir nesistengti primesti savo nuomonės.
-
Proto askezės:
- meditacija/malda,
- šventų raštų skaitymas ir apmąstymai,
- savianalizė,
- puikybės slopinimas,
- atgaila,
- pagarbus elgesys su visom gyvom būtybėm.
Askezės nauda
Vakarų civilizacija taip pat praleido svarbų momentą, kurį Rytuose žino visi. Dorybingas gyvenimo būdas saugo žmogų ir jo artimuosius, vertybių ir principų nesilaikymas sukelia kančias ne tik tam, kuris visa tai pamina ir nuvertina, bet ir jo palikuonims bei artimiesiems.
Askezės padeda švarinti sąmonę, būtį, atskleidžia kuriamąją galią, potencialą. Laikantis askezių sustiprėja valia, ryžtas ir stiprybė, gaunamas materialus ar dvasinis gerbūvis — sėkminga santuoka, pinigai, sveikata, mistinės savybės, šlovė, valdžia, pagarba ir pan.
Kartais šeimoje užtenka vieno žmogaus, kuris niekam apie tai neskelbdamas ima keisti savo gyvenimą, laikytis askezių ir bėgant metams visi artimieji pradeda sekti jo pėdomis, atsikrato priklausomybių, žalingų įpročių, ugdosi sveikos gyvensenos įpročius. Nes negali būti taip šiame pasaulyje, kad pastangos neduotų rezultatų.
Sigita Labutienė, www.sveikuoliai.lt