Žinomo santykių psichologo D. Ražausko gyvenimas: nuo naktinio klubo vadovo iki gyvenimo vienuolyne

Data

Psichologiją studijuojantis vilnietis Darius Ražauskas (35 m.) padeda žmonėms spręsti santykių problemas, veda seminarus santykių klausimais, yra sukūręs Facebook on-line santykių mokyklą, kurioje nuolat gvildenamos šios temos. Su žmona sūnų auginantis jaunas vyras sutiko pasidalinti savo istorija.

Audringa jaunystė ir ambicingi tikslai

Gyvenau kaip visi, buvau egocentrikas. Iš mažo Mažeikių miesto atvykau mokytis į Kauną, VDU ekonomikos ir vadybos fakultetą. Pirmieji studijų metai buvo labai audringi, stipriai įsiliejau į pagaliau tėvų namus palikusių jaunuolių būrį. Susidėjau su studentų atstovybės kompanija, nuolat atsirasdavo progų, kelis kartus per savaitę „tūsinom“, alkoholis liejosi laisvai. Niekada nerūkiau, bet „po komanijai“ pradėjau tai daryti.

Kaip daugelis jaunų studentų, kėliau sau ambicingus tikslus karjerai, turtams, pažintims. Trumpai tariant, – išgrynintas materializmas.

Lūžio taškas

Antrais studijų metais per eilinį susisėdimą pajutau, kad man labai norisi kuo greičiau išgerti alaus ir užsirūkyti. Išsigandau…, nes visada darydavau tai dėl kompanijos. Visi girtuoklaiuja, ir aš su visais. Bet tąsyk tai buvo panašu į priklausomybę: kyla noras, rankos tiesiasi link butelio.

Tada nusprendžiau padaryti socialinį eksperimentą – mečiau gerti metams laiko. Norėjau patikrinti, kas tie mano draugai. Ir pataikiau: liko tik pusė jų, apsivaliau nuo netikrų pažinčių. Pasijutau kiek vienišas, bet jau tada žinojau, – vieta tuščia ilgai nebūna.

Iki šiol aš nevartoju alkoholio, tie metai prabėgo greitai, man patiko rezultatai, aš visa tai tęsiu.

Į vegetarizmą atvedė simpatija

Metus alkoholį, studijuojant magistrą, viena pažįstama mergina sumanė išbandyti vegetarizmą dėl grožio ir sveikatos. Ji ir man pasiūlė prisijungti. Jaučiau jai simpatiją, galvojau, gal draugystė užsimegs. Vienas kitą palaikydami bandėm naują mitybos kryptį. Pora mes netapom, mergina išvažiaviavo studijuoti į užsienį. Nuo 2008 m. šitas ekperimentas taip pat tęsiasi.

Man patiko poveikis, lengvėjo savijauta, energijos buvo gerokai daugiau. Iš pradžių neturėjau jokių kitų priežasčių būti vegetaru, man tiesiog patiko mergina, kuri pasiūlė tai išbandyti. Vėliau, po metų, atsirado susidomjėimas kitais dalykais, kilo etiniai, gyvūnų teisių klausimai.

Naktinio klubo direktoriaus pareigos ir žmonių girdymas alkoholiu

Studijuodamas magistrantūroje norėjau pradėti dirbti. Radęs skelbimą laikraštyje apie įmonės vadovo pareigas, laimėjau konkursą. Tapti UAB direktoriumi studentui buvo didelis pasiekimas. UAB‘ui priklausė naktinis klubas „UPS“ prie Soboro, Laisvės alėjoje. Aš vegetaras, nevartoju alkoholio, tai labai kirtosi su mano pasaulėžiūra, vertybėmis, bet aš nesugebėjau atsilaikyti. Po pusės darbo metų man galų gale nusibodo, nenorėjau organziuoti renginių, kur pardavinėjamas alkoholis, stebėti grituokliavimo.

Atradimas – gydytojo O. Torsunovo knygos ir vedinė filosofija

Išvykau gyventi į kaimą. Pajutau, kad man patinka dėstyti, mokytojauti. Tada atsirado psichologija. Tris metus mokiausi Krasnodaro (Rusija) aukštojoje psichologijos mokykloje, lankiau įvairius kursus. Atradau gydytojo O.Torsunovo knygas apie dienos režimą ir sveikatinimąsi, jos man padėjo susitvarkyti dienotvarkę. Dr. O Torsunovas yra ne tik medikas, jis giliai dominsi vedine filosofija, ieško gyvenime prasmės. Savo knygose jis užsimena apie Dievą ir meditaciją. Iki to laiko niekada nesidomėjau dvasiniais dalykais. Esu dėkingas jam, įkūrusiam šitą laužiuką. Visai neužilgo sužinojau, kad Kaune yra ašramas, kur gyvena rytietiška filosofija besidomintys vienuoliai. Nuvažiavau, klausydavausi paskaitų. Ir vieną kartą man pasiūlė likti nakvoti, pasižiūrėti kaip atrodo rytinės pamaldos, aš atsisakiau ir dar daug kartų atsisakydavau.

Mano gyvenimas kaime buvo panašus į 19 a. sąlygas: nebuvo tualeto, vietoj dušo – ledinė eketė, o praustis reikia kasdien po keletą kartų, jei nori būti švarus. Be to, nieko žiemą kaime ypatingo veikti nėra ką, todėl kelioms dienoms apsistojau tame ašrame. Galvojau, pagyvesniu kelias dienas. Vienuoliai tapo mano draugais. Jie labai įdomūs, šviesūs, man tokių žmonių tuo metu reikėjo. Pajutau, kad aš tobulėjo ir augu. Pragyvenau ten tris metus iki tol, kol nesutikau savo žmonos.

Artimųjų reakcija

Kai nustojau gerti alkoholį, artimieji reagavo labai pozityviai, nes mano giminėje nėra nei vieno, kuris turėtų priklausomybių. Kai mečiau valgyti mėsą, visiems buvo šokas, nes mano giminėj – vieni visavalgiai. Jie negalėjo suprasti, kaip galima nevalgyti mėsos: susirgsi, nusilpsi ir t.t. Metams bėgant pamatė, kad aš nesilpstu, esu žvalesnis. Mama ir močiutė išmoko gaminti vegetariškai. Dabar – jokių problemų, giminė žino, priprato, susitaikė. Nebeliko nuošrdaus susirūpinimo, pašaipų.

Kai aš susidomėjau meditacija, vedine psichologija ir tris metus gyvenau ašrame, tai buvo dar didesnis šokas tėvams, nei mėsos atsisakymas. Pirmais metais keletas giminaičių apskritai su manim bendrauti nustojo. Paskui viskas nurimo. Pamatė, kad aš, kaip žmogus, nepasikeičiau, nepradėjau pardavinėti savo nekilnojamo turto ar atiduoti jo bažnyčiai, neatiduodu savo pinigų, išsaugau veiklą, man sekasi. Dėl to, kad aš mokausi, studijuoju senovinius raštus, netampu blogesniu žmogumi. Džiaugiuosi, kad dabar su visais giminaičiais šiltai bendraujam ir mano polinkis rytų filosofijai jų nebetrikdo. O kai kas iš jų, kai turi kokių problemų, net kreipiasi patarimo.

Žmona puikiai gamina vegetariškus patiekalus

Namie aš gaminu tik iš bėdos, kai reikia išvažiuoti, arba kai namuose nėra žmonos, o aš tingiu nuvažiuoti iki kavinukės. Nieko normalaus nemoku gaminti: grikių košė, karšti sumuštiniai, pašildyti žmonos pagaminti koldūnai, keptos bulvės, salotas. Jas išmokau gaminti, kai buvau žaliavalgis. Mano žmona tapo vegetare dar tada, kai nebuvo pažįstami. Išmoko gaminti besimokydama Anglijoje. Vakarų Eurpoje yra pakankami daug vegetarų, todėl jos meniu gausus: saldumynai, pyragai, kepiniai, troškiniai ir t.t. Kadangi ji gamina tikrai labiai skaniai, visavalgiai žavisi jos pagamintu maistu. Tai sunaikina jų įsitikinimą, kad vegetarai valgo tik kruopas. Tai tūkstantametė tradicija, turinti tūkstančius patiekalų.

Daugiau
straipsnių